Category "Specialistai pataria"

22Spa2021

Spalio 22 d. minima Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena.

Mokslininkai mano, kad žmogus gimsta turėdamas polinkį į kalbėjimo nesklandumus. Įvairios aplinkos sąlygos, sparti augimo raida, teigiamos emocijos, sparti kalbos raida, adaptacijos niuansai gali išprovokuoti mikčiojimą. Su mikčiojimu susijusi smegenų veikla: už kalbos procesus atsakingas kairysis smegenų pusrutulis. Tyrimu buvo nustatyta, kad tarp mikčiojančiųjų aktyvesnis dešinysis smegenų pusrutulis, todėl kyla konfliktas ir kalbos aparatui siunčiami per stiprūs įtampos signalai. Kiti šaltiniai mikčiojimo priežastį aiškina, kad gebėjimas kalbėti priklauso nuo trijų kalbos centrų darbo: motorinio – Broka, kuris reguliuoja balso aparatą ir valdo tai, kas dalyvauja tariant garsus (judina lūpas, liežuvį), sensorinio – Vernikės, kuri padeda išgirsti ir suprasti savo bei kitų kalbą ir asociatyvinio, analizuojančio išgirstą frazę ir numatančio, ką kalbėti toliau. Kad nesutriktų sklandžios kalbos procesas, visi trys centrai turi darniai funkcionuoti perduoti vienas kitam impulsus tuo pačiu metu. Esant per dideliam broko centro aktyvumui, impulsų perdavimas sutrinka, atsiranda kalbos padargų (lūpų, liežuvio, liežuvėlio, minkštojo gomurio) traukuliai, spazmai veido ir kaklo srityse, dėl kurių ir prasideda mikčiojimas – kalbos tempo ir ritmo sutrikimas, pasireiškiantis negebėjimu išsakyti savo minčių, atskirų garsų, skiemenų ar žodžių kartojimu.

Mikčiojimas dažniausiai prasideda antraisiais – penktaisiais gyvenimo metais, intensyviuoju kalbos plėtotės laikotarpiu ir mažėja vyresnio amžiaus grupėse. Gali būti ir prasidedantis mikčiojimas, ir natūralus kalbėjimo raidai būdingas nesklandumas, todėl svarbu išsamiai įvertinti vaiko kalbėjimą. Didžiausia tikimybė užkirsti kelią mikčiojimui tada, kai jis tik prasidėjo. Gydymo metodikų yra įvairių, skirtingi specialistai gali pasiūlyti jiems atrodantį priimtiniausią metodą. Šiuolaikiniai mikčiojimo korekcijos metodai gerokai ištobulėję, vis dėl to šimtu procentų ištaisyti labai sunkų mikčiojimą gana sudėtinga, nors yra žmonių sugebėjusių tą padaryti. O jei gali jie, galbūt gali visi?

Tėvams, auginantiems ankstyvojo amžiaus mikčiojantį vaiką, patariama kreiptis į įvairių profesijų specialistus (logopedus, neurologus, psichologus, specialiuosius pedagogus ir kt.), siekti aktyviai dalyvauti ir drauge veikti, įsitraukiant ne tik į mikčiojančio vaiko sklandaus kalbėjimo gebėjimų vertinimą, bet ir mikčiojimo įveikimo procesą.  Mikčiojimas yra multidimensinis reiškinys, todėl šio sutrikimo atsiradimas reikalauja tam tikrų pokyčių šeimos gyvenime. Tėvams rekomenduojama sukurti naują rutiną, dienos režimą, perskirstyti šeimos narių vaidmenis, sukurti ir taikyti šeimoje naujas taisykles. Svarbiu principu tampa tėvų – vaiko – specialistų interakcija bei bendro visos komandos narių sudaryto mikčiojimo įveikimo plano laikymasis.

 

Šaltiniai:

Ivoškuvienė, R., & Makauskienė, V. (2019). Sklandaus kalbėjimo sutrikimai: teorija ir praktika.

Kantanavičiūtė, R. (2017). Multidimensinis požiūris į mikčiojimo vertinimą ir įveikimą. Jaunųjų mokslininkų darbai, 47(1), 14-19.

Makauskienė, V., & Ivoškuvienė, R. (2020). Tėvų ir vaiko interakcijos programa mikčiojimui įveikti: knyga logopedams ir mikčiojančių vaikų tėvams.

Straipsnį parengė vyresnioji logopedė Kristina Kurnickienė

Be Panevėžio lopšelio-darželio „Pasakos“ sutikimo, draudžiama šiame puslapyje paskelbtą informaciją bei nuotraukas ir / arba filmuotą medžiagą naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
6Kov2021

Nuo 2004 m. kovo 6 d. Europoje yra minima logopedo profesijos diena.  Šia proga mūsų įstaigos logopedės žaidė pirštukų žaidimus, sekė pasakas apie liežuvį, jį matavo ne tik liniuotėmis, bet ir greitakalbėmis. Vaikai tuo pačiu metu atliko artikuliacines mankšteles. 

Be Panevėžio lopšelio-darželio „Pasakos“ sutikimo, draudžiama šiame puslapyje paskelbtą informaciją bei nuotraukas ir / arba filmuotą medžiagą naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

13Rgp2020

Vaikas pradės tarti žodžius, kai pirmiausia juos išgirs, paskui supras, ir tik tuomet galės išmokti juos tarti.

Tyrinėtojų manymu, 1-2 metų vaikas supranta penkis kartus daugiau žodžių, nei moka ar bando pasakyti. Bendrauti galima ne tik žodžiais, bet ir gestais, intonacijomis. Pavyzdžiui, vaikas gali nemokėti pasakyti žodžio „taip“, bet jis jau gali bendrauti pritariamai palinksėdamas galva.

Kalba yra yra labai svarbi, kai reikia suprasti vaiko poreikius ir užmegzti ryšį su juo. Per 15 darbo metų sutikau nemažai tėvų prašančių patarti kalbos raidos tema.

„Ji tik parodo pirštu arba verkia, kad pasakytų man, ko nori“.

„Mano vaikas yra dvejų ir sako tik keletą žodžių, bet jo dvejų metų draugas gatvėje kalba pilnais sakiniais!“

Klausimo esmė visada būna „Kaip aš galiu padėti savo vaikui pradėti kalbėti?“

[…]

10Lie2020

Vasaros laikotarpiu darželio logopedai ir specialieji pedagogai pratybas vėl organizuoja atvirose kiemo erdvėse, taip paįvairindami užsiėmimų vietas ir būdus. Vaikams  daug linksmiau ir smagiau mokytis.

Nuotraukos D. Ratkevičienės

Be Panevėžio lopšelio-darželio „Pasakos“ sutikimo, draudžiama šiame puslapyje paskelbtą informaciją bei nuotraukas ir / arba filmuotą medžiagą naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
20Vas2020

Patarimai tėvams, kaip ugdyti vaiko kalbą namuose

                       Visi norime, kad mūsų vaikai augtų sveiki, laiku įgytų reikiamas žinias, tinkamai vystytųsi jų gebėjimai bei saviraiška. Tai ne tik pedagogų ar kitų specialistų darbas, bet ir Jūsų.

Pastebėta, kad šių laikų tėvai stengiasi aprūpinti vaikus brangiomis žaidimo priemonėmis, džiaugiasi, kad vaikas moka žaisti kompiuteriu. Tačiau dažnai pamiršta, kad jokia technika taip nelavina vaiko kalbos, kaip tiesioginis bendravimas. O juk bendravimui nereikia ypatingo laiko, papildomų išlaidų. Tereikia kitokios elgsenos ir čia nėra vieno teisingo atsakymo, ar universalių sprendimo būdų. Svarbiausia čia ir dabar, žingsnis po žingsnio eiti teisingu keliu.
[…]

Šrifto padydinimas
Kontrastas