Mūsų vizija - moderni, šiuolaikiška mokykla, tai vieta, kurioje kiekvienas žmogus – vertybė.
13Rgp2020

Vaikas pradės tarti žodžius, kai pirmiausia juos išgirs, paskui supras, ir tik tuomet galės išmokti juos tarti.

Tyrinėtojų manymu, 1-2 metų vaikas supranta penkis kartus daugiau žodžių, nei moka ar bando pasakyti. Bendrauti galima ne tik žodžiais, bet ir gestais, intonacijomis. Pavyzdžiui, vaikas gali nemokėti pasakyti žodžio „taip“, bet jis jau gali bendrauti pritariamai palinksėdamas galva.

Kalba yra yra labai svarbi, kai reikia suprasti vaiko poreikius ir užmegzti ryšį su juo. Per 15 darbo metų sutikau nemažai tėvų prašančių patarti kalbos raidos tema.

„Ji tik parodo pirštu arba verkia, kad pasakytų man, ko nori“.

„Mano vaikas yra dvejų ir sako tik keletą žodžių, bet jo dvejų metų draugas gatvėje kalba pilnais sakiniais!“

Klausimo esmė visada būna „Kaip aš galiu padėti savo vaikui pradėti kalbėti?“

Neretai nusivilia abi pusės, kai vaikas nesugeba efektyviai perduoti savo norų ir poreikių.

Svarbu prisiminti, kad kiekvieno vaiko kalba vystosi skirtingai, tačiau šiandien, kai didėja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius, tai tampa vis jautresnė susirūpinimo sritis. Todėl norėčiau pasidalinti su jumis keliais lengvais ir praktiškais patarimais, kaip paskatinti mažų vaikų kalbos raidos vystymąsi. Tai yra veiksmingi metodai, kuriuos panaudojau ugdydama ir savo vaikus.

Jei pradėsite naudoti šiuos kalbėjimo skatinimo būdus kas dieną, garantuoju, kad pradėsite pastebėti teigiamų pokyčių. Šie patarimai gali būti naudojami su bet kokio amžiaus vaikais, taip pat ir su įprasta, ir su sulėtėjusia kalbos raida.

Pagrindiniai požymiai

Prieš atsirandant kalbai ir bendravimui, reikia išsiaiškinti ar vaikas randa akių kontaktą ir išlaiko dėmesį.

Akių kontaktas

Akių kontaktas yra vienas iš pirmųjų dalykų, į kurį atkreipiu dėmesį logopedinių pratybų metu su vaikais, turinčiais kalbėjimo sunkumų ar stokojančiais socialinių įgūdžių. Akių kontakto metu ne tik atpažįstame kitą asmenį, bet ir pranešame, kad jau pasirengę bendrauti. Akių kontaktas iš esmės yra bendravimo pirmtakas.

Keletas paprastų patarimų, kaip skatinti akių kontaktą:

  • Atsisėskite, atsitūpkite tiesiai priešais vaiką, išlaikydami patogų asmeninės erdvės atstumą, tada pasakykite „Labas!“
  • Jei neveikia pirmas patarimas, pasakykite „Pažvelk į mano akis“ .
  • Žaiskite „Kur tavo nosis? Kur mamos nosis?“ ir toliau raskite visas kitas veido dalis. Klauskite: „Kur tavo ___?“ Suimkite vaiko ranką ir padėkite ant tos kūno dalies, pvz., ant nosies. Sakykite: „Štai tavo nosytė“. Po to girkite: „Gerai, tai tavo nosytė.“ Vėl klauskite: „Kur tavo nosytė?“ Po truputį mažinkite pagalbą.
  • Žaiskite „juokingus veidus“ veidrodyje. Jūsų vaikas gal būt suras veidrodinį ryšį su jūsų akimis.
  • Vyresniems vaikams, kuriems sunku surasti akių kontaktą, galite pasakyti: „Kokia mano akių spalva?“

Dėmesio sutelkimas

Dėmesys ir jo koncentracija arba dėmesio sutelkimas yra dar vienas labai svarbus dalykas kalbos raidai. Dėmesio koncentracija į objektą – tai yra vaiko gebėjimas tinkamai reaguoti, kai parodote paveikslėlį ar žaislą ir sakote „Žiūrėk!“

Kiek laiko vaikas gali išlaikyti dėmesį, t. y. jam nuklydus, grįžti prie tos pačios veiklos, priklauso nuo jo raidos, amžiaus ir atliekamos veiklos patrauklumo. Nuo neįdomios veiklos mažylį nesunkiai atitrauks pašaliniai dirgikliai. Reikėtų prisiminti, kad jei vaiko raida normali:

Pusantrų metų mažylis gebės susikoncentruoti veiklai, trunkančiai 2-3 minutes;

2−3 metų vaikas mokės perkelti dėmesį nuo vienos veiklos prie kitos ir vidutiniškai galės išlaikyti dėmesį jau 5-8 minutes,

3−4 metų amžiaus vaikas gebės dėmesį paskirstyti tuo pat metu žaisdamas ir klausydamas, kas ką jam sako ir galės susikoncentruoti veiklai maždaug 10 minučių,

5−6 metų amžiaus vaikas vidutiniškai dėmesį išlaikys apie 10−15 minučių;

6−7 metų vaikas jau galės išlaikyti dėmesį apie pusvalandį.

Reikėtų žinoti ne tik tai, kad kuo vaikas yra jaunesnis, tuo jo dėmesio apimtis ir išlaikymo trukmė yra mažesnė, bet ir tai, kad ikimokyklinukų dėmesys paprastai yra nevalingas, grindžiamas išoriniais įspūdžiais. Todėl svarbu, kad šių vaikų dėmesiui „vadovautų“ suaugusieji, tą dėmesį tikslingai nukreipdami.

Patarimai dėmesiui sutelkti:

  • Parodyti paveikslėlius knygoje „Pažiūrėk! Čia mašina!“. Parinkite nesudėtingas knygutes su vieno daikto paveikslėliu puslapyje. Paskui galite rodyti su dviejų daiktų paveikslėliais viename puslapyje, kad vaikas ieškotų, kuris iš jų buvo įvardytas. Girkite už sėkmę.
  • Laikydami savo vaiką, nešiokite jį kieme ir nukreipkite į įvairius daiktus „Žiūrėk! Gėlės!“, „Žiūrėk! Mašina“. Iš pradžių rodykite žinomų daiktų paveikslėlius.

Stebėkite su džiaugsmu, kaip jūsų vaikas auga ir domisi jį supančia aplinka! Pabūkite ramioje aplinkoje. Dažniau sveikai maitinkitės, miegokite pakankamai, išeikite į gryną orą ir leiskite vaikui pačiam daugiau judėti. Pastebėta, kad dauguma vaikų, turinčių kalbos išsivystymo trūkumų, gali būti nerangūs. Kad greičiau paskatintumėte kalbėjimą, daugiau vaikščiokite, tik nevežkite vaiko vežimėlyje, o bėgiokite su juo, laipiokite kopėtėlėmis, žaiskite su kamuoliu ir t.t.  Leiskite mažyliui žaisti su kitais vaikais.

Apkabinkite, bučiuokite dažniau savo vaiką ir netrukus ant rankų turėsite kalbantį žmogutį. Ir dar, nepamirškite, kad kiekvienas VAIKAS vystosi SAVO tempu! Jeigu jums neramu, pasitarkite su specialistu!

Kitame straipsnyje aprašysiu daugiau būdų kaip ugdyti/skatinti mažylio kalbą.

 

Logopedė Kristina Kurnickienė

Straipsnyje buvo remtasi šaltiniais:

Gevorgianienė, V., Pipko, J. (1995). Portage ankstyvojo ugdymo programa.

Monkevičienė, O., Banevičiūtė, B., Bujanauskienė, V., Galkienė, A., Gevorgianienė, V., Glebuvienė, V. S., … & Mazolevskienė, A. (2015). Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos.

30Lie2020

Dėl Covid-19 atvejų daugėjimo, kreipiamės į visą darželio bendruomenę, būti atsakingais, sąmoningais, saugant savo ir kitų sveikatą.

Vadovaukimės  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos galiojančiomis rekomendacijomis (2020-06-16_rekomendacijos_gyventojams), (rekomendacijos dezinfekcijai 20200327)  ir  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo rekomendacijomis.

10Lie2020

Vasaros laikotarpiu darželio logopedai ir specialieji pedagogai pratybas vėl organizuoja atvirose kiemo erdvėse, taip paįvairindami užsiėmimų vietas ir būdus. Vaikams  daug linksmiau ir smagiau mokytis.

Nuotraukos D. Ratkevičienės

Be Panevėžio lopšelio-darželio „Pasakos“ sutikimo, draudžiama šiame puslapyje paskelbtą informaciją bei nuotraukas ir / arba filmuotą medžiagą naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
1Lie2020
Mažieji darželio ugdytiniai kartu su auklėtojomis ir tėveliais vaidino „Spalviukų istoriją“. Šoko robotukų šokį, dainavo saulytei, žaidė žaliais balionais, važiavo mėlynais automobiliais ieškoti kiškio dovanėlių.
Nuotraukos: B. Liaudanskės
Be Panevėžio lopšelio-darželio „Pasakos“ sutikimo, draudžiama šiame puslapyje paskelbtą informaciją bei nuotraukas ir / arba filmuotą medžiagą naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
1Lie2020

Linksmos akimirkos „Kiškučių“ grupės vaikučiams.

Nuotraukos Dalia Medeckienė

Be Panevėžio lopšelio-darželio „Pasakos“ sutikimo, draudžiama šiame puslapyje paskelbtą informaciją bei nuotraukas ir / arba filmuotą medžiagą naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
30Bir2020

Susitikimas įvyko grupės ugdytinio Rapolo tėvų sodyboje, kurioje vaikų laukė daug pramogų: baseinas, namelis su kabančiu tiltu, supynės, naminiai gyvūnėliai, o svarbiausia susitikimas su grupės draugais.  Rudenį  vaikai atvers savo mokyklinio gyvenimo knygos pirmąjį puslapį, kol kas jis tuščias… Reikės  mokytis, ieškoti ir atrasti, todėl linkime jiems gero kelio.

Nuoširdžiai dėkojame Rapolo mamai Laurai ir tėčiui Pauliui už nuoširdų priėmimą.

Nuotraukos Gražinos Atraškevičiūtės

Be Panevėžio lopšelio-darželio „Pasakos“ sutikimo, draudžiama šiame puslapyje paskelbtą informaciją bei nuotraukas ir / arba filmuotą medžiagą naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
23Bir2020
Kai pražysta pačios gražiausios pievų gėlės, kai diena būna labai ilga, o naktis – trumput trumputėlė, atkeliauja Joninės. Šią dieną darželio vaikai ir pedagogai paminėjo kieme ir palinkėjo vieni kitiems surasti paslaptingą paparčio žiedą.
Gražios Joninių šventės visiems.

Nuotraukos Gražinos Atraškevičiūtės

Be Panevėžio lopšelio-darželio „Pasakos“ sutikimo, draudžiama šiame puslapyje paskelbtą informaciją bei nuotraukas ir / arba filmuotą medžiagą naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
22Bir2020

Pakilkit į mėlyną aukštį,
Ir skriskit pirmyn, tarsi paukščiai,
Mokyklon, išskleidę sparnus,
Palikę mažuosius draugus…

Nenumaldomai atėjo diena, kai priešmokyklinukai turi atsisveikinti su darželiu. Skambant muzikai,
„Boružiukų“ grupės vaikučiai padovanojo tėveliams ir auklėtojoms paskutinį šokį. Auklėtojos vaikams palinkėjo įspūdingos, džiaugsmo ir nuotykių kupinos vasaros, ir įteikė baigimo diplomus. Po iškilmingos ceremonijos vaikučių laukė eksperimentai ir atradimai, ledų gaminimas, vaišės  bei – balionų jūra, kuriuos jie visi kartu su tėveliais ir savo svajonėmis paleido į dangų. O prisiminimui tėveliai padovanojo vyšnaitę, kurią pasodino darželio „mini sode“.

Nuotraukos D. Krikštaponienės

Be Panevėžio lopšelio-darželio „Pasakos“ sutikimo, draudžiama šiame puslapyje paskelbtą informaciją bei nuotraukas ir / arba filmuotą medžiagą naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
19Bir2020

Šiais 2019-2020 m. m. „Ežiukų“ grupėje buvo sukurtas ir įgyvendintas projektas „Kviečiam žaisti: išgirsk, suprask, dalyvauk, išmok“ ( Pagal „ Attention  Autism“ metodą).

Projektas buvo vykdomas keturiais etapais: dėmesio sutelkimo, dėmesio išlaikymo, keitimasis rolėmis ir dėmesio susigrąžinimo, dėmesio nukreipimo ir sugrąžinimo.

Projekto tikslas, vystyti natūralią ir spontanišką komunikaciją per vizualias ir labai motyvuotas veiklas, buvo pasiektas.

Įgyvendinto projekto sėkmės:

  1. Buvo sukurtos vaikams patinkančios grupinės veiklos, pagerėjo ugdymo/si kokybė.
  2. Vis dažniau vaikai pradėjo emocijas reikšti socialiai priimtinais būdais – pagerėjo socialiniai įgūdžiai (išlaukdami savo eilės, pasisveikindami, pristatydami save pirmu asmeniu, pažindami save nuotraukoje, judesį siejant su komunikacija (dainuodami, žaisdami eiliuotus pirštukų žaidimus, emociškai atliepdami įvairius žaidimus).
  3. Pavyko atkreipti vaikų dėmesį į vizualią ir motyvuotą veiklą ( vaikai susikaupę sekdavo užsiėmimo struktūrą, noriai atlikdavo kiekvieną užduotį, o šiai pasibaigus, laukdavo kitos).
  4. Pagerėjo vaikų dėmesio sutelkimo įgūdžiai, struktūruotų grupinių ir individualių veiklų metu ugdytiniai gebėjo dėmesį sukaupti ir jį išlaikyti tam tikrą reikiamą laiką.
  5. Grupinių veiklų metu vaikai pradėjo dažniau vienas kitą pastebėti, užmegzti kontaktą su bendraamžiais, komunikuoti (kalba, kūno judesiais, žaislų manipuliacijomis).
  6. Kai kurie ugdytiniai, grupinėse veiklose įgytus gebėjimus, perkėlė į savarankišką laisvą žaidybinę veiklą.
  7. Prasiplėtė vaikų pasyvusis ir aktyvusis žodynas.
  8. Visi projekto dalyviai smagiai praleido laiką .
  9. Projekto organizatoriai ir vykdytojai išmoko planuoti, organizuoti struktūruotą ugdymą projektiniu metodu, įtraukiant grupės bendruomenę.

Projekto metu išsikelti uždaviniai buvo pasiekti, tačiau ne iki galo įtvirtinti. Tą įtakojo šie veiksniai:

  1. Prastas kai kurių ugdytinių lankomumas;
  2. Laukimas, kol ugdytiniai įsisavins kiekvieno etapo tikslus, nes tik visiems ugdytiniams pasiekus pirmo etapo tikslą, galima pradėti antrą ir t.t. Kiekvienas etapas trukdavo apie 2 mėnesius.
  3. Prasidėjus ketvirtam ugdymo etapui, teko nutraukti pradėtus darbus ir prisiderinus prie šalyje paskelbto karantino sąlygų, pereiti prie individualaus nuotolinio ugdymo/si organizavimo (2020 kovo 16 d. – 2020 birželio 1 d.)

Išvada: Ugdymas  pagal „ Attention  Autism“ metodą yra prasmingas, nes padeda autistiškiems vaikams sukaupti dėmesį, jį išlaikyti ir tikslingai veikti.

 Siekiamybė: Tęsiant projektą būtų tikslinga įtraukti tėvelius. Jie turėtų galimybę grupėje, ugdomųjų veiklų metu, stebėti savo vaikus, susipažinti su struktūruoto ugdymo metodais ir  simboliais, juos naudoti namie kuriant individualią vaiko dienotvarkę ir kasdienines  veiklas.

Projektą organizavo: logopedė Aida Ratkienė ir auklėtoja, spec. pedagogė Jurgita Daraškevičienė

Nuotraukos J. Daraškevičienės ir A. Ratkienės

Be Panevėžio lopšelio-darželio „Pasakos“ sutikimo, draudžiama šiame puslapyje paskelbtą informaciją bei nuotraukas ir / arba filmuotą medžiagą naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
18Bir2020

Nuotraukos G. Atraškevičiūtės

Be Panevėžio lopšelio-darželio „Pasakos“ sutikimo, draudžiama šiame puslapyje paskelbtą informaciją bei nuotraukas ir / arba filmuotą medžiagą naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Šrifto padydinimas
Kontrastas