Vaikas pradės tarti žodžius, kai pirmiausia juos išgirs, paskui supras, ir tik tuomet galės išmokti juos tarti.
Tyrinėtojų manymu, 1-2 metų vaikas supranta penkis kartus daugiau žodžių, nei moka ar bando pasakyti. Bendrauti galima ne tik žodžiais, bet ir gestais, intonacijomis. Pavyzdžiui, vaikas gali nemokėti pasakyti žodžio „taip“, bet jis jau gali bendrauti pritariamai palinksėdamas galva.
Kalba yra yra labai svarbi, kai reikia suprasti vaiko poreikius ir užmegzti ryšį su juo. Per 15 darbo metų sutikau nemažai tėvų prašančių patarti kalbos raidos tema.
„Ji tik parodo pirštu arba verkia, kad pasakytų man, ko nori“.
„Mano vaikas yra dvejų ir sako tik keletą žodžių, bet jo dvejų metų draugas gatvėje kalba pilnais sakiniais!“
Klausimo esmė visada būna „Kaip aš galiu padėti savo vaikui pradėti kalbėti?“
Neretai nusivilia abi pusės, kai vaikas nesugeba efektyviai perduoti savo norų ir poreikių.
Svarbu prisiminti, kad kiekvieno vaiko kalba vystosi skirtingai, tačiau šiandien, kai didėja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius, tai tampa vis jautresnė susirūpinimo sritis. Todėl norėčiau pasidalinti su jumis keliais lengvais ir praktiškais patarimais, kaip paskatinti mažų vaikų kalbos raidos vystymąsi. Tai yra veiksmingi metodai, kuriuos panaudojau ugdydama ir savo vaikus.
Jei pradėsite naudoti šiuos kalbėjimo skatinimo būdus kas dieną, garantuoju, kad pradėsite pastebėti teigiamų pokyčių. Šie patarimai gali būti naudojami su bet kokio amžiaus vaikais, taip pat ir su įprasta, ir su sulėtėjusia kalbos raida.
Pagrindiniai požymiai
Prieš atsirandant kalbai ir bendravimui, reikia išsiaiškinti ar vaikas randa akių kontaktą ir išlaiko dėmesį.
Akių kontaktas
Akių kontaktas yra vienas iš pirmųjų dalykų, į kurį atkreipiu dėmesį logopedinių pratybų metu su vaikais, turinčiais kalbėjimo sunkumų ar stokojančiais socialinių įgūdžių. Akių kontakto metu ne tik atpažįstame kitą asmenį, bet ir pranešame, kad jau pasirengę bendrauti. Akių kontaktas iš esmės yra bendravimo pirmtakas.
Keletas paprastų patarimų, kaip skatinti akių kontaktą:
- Atsisėskite, atsitūpkite tiesiai priešais vaiką, išlaikydami patogų asmeninės erdvės atstumą, tada pasakykite „Labas!“
- Jei neveikia pirmas patarimas, pasakykite „Pažvelk į mano akis“ .
- Žaiskite „Kur tavo nosis? Kur mamos nosis?“ ir toliau raskite visas kitas veido dalis. Klauskite: „Kur tavo ___?“ Suimkite vaiko ranką ir padėkite ant tos kūno dalies, pvz., ant nosies. Sakykite: „Štai tavo nosytė“. Po to girkite: „Gerai, tai tavo nosytė.“ Vėl klauskite: „Kur tavo nosytė?“ Po truputį mažinkite pagalbą.
- Žaiskite „juokingus veidus“ veidrodyje. Jūsų vaikas gal būt suras veidrodinį ryšį su jūsų akimis.
- Vyresniems vaikams, kuriems sunku surasti akių kontaktą, galite pasakyti: „Kokia mano akių spalva?“
Dėmesio sutelkimas
Dėmesys ir jo koncentracija arba dėmesio sutelkimas yra dar vienas labai svarbus dalykas kalbos raidai. Dėmesio koncentracija į objektą – tai yra vaiko gebėjimas tinkamai reaguoti, kai parodote paveikslėlį ar žaislą ir sakote „Žiūrėk!“
Kiek laiko vaikas gali išlaikyti dėmesį, t. y. jam nuklydus, grįžti prie tos pačios veiklos, priklauso nuo jo raidos, amžiaus ir atliekamos veiklos patrauklumo. Nuo neįdomios veiklos mažylį nesunkiai atitrauks pašaliniai dirgikliai. Reikėtų prisiminti, kad jei vaiko raida normali:
Pusantrų metų mažylis gebės susikoncentruoti veiklai, trunkančiai 2-3 minutes;
2−3 metų vaikas mokės perkelti dėmesį nuo vienos veiklos prie kitos ir vidutiniškai galės išlaikyti dėmesį jau 5-8 minutes,
3−4 metų amžiaus vaikas gebės dėmesį paskirstyti tuo pat metu žaisdamas ir klausydamas, kas ką jam sako ir galės susikoncentruoti veiklai maždaug 10 minučių,
5−6 metų amžiaus vaikas vidutiniškai dėmesį išlaikys apie 10−15 minučių;
6−7 metų vaikas jau galės išlaikyti dėmesį apie pusvalandį.
Reikėtų žinoti ne tik tai, kad kuo vaikas yra jaunesnis, tuo jo dėmesio apimtis ir išlaikymo trukmė yra mažesnė, bet ir tai, kad ikimokyklinukų dėmesys paprastai yra nevalingas, grindžiamas išoriniais įspūdžiais. Todėl svarbu, kad šių vaikų dėmesiui „vadovautų“ suaugusieji, tą dėmesį tikslingai nukreipdami.
Patarimai dėmesiui sutelkti:
- Parodyti paveikslėlius knygoje „Pažiūrėk! Čia mašina!“. Parinkite nesudėtingas knygutes su vieno daikto paveikslėliu puslapyje. Paskui galite rodyti su dviejų daiktų paveikslėliais viename puslapyje, kad vaikas ieškotų, kuris iš jų buvo įvardytas. Girkite už sėkmę.
- Laikydami savo vaiką, nešiokite jį kieme ir nukreipkite į įvairius daiktus „Žiūrėk! Gėlės!“, „Žiūrėk! Mašina“. Iš pradžių rodykite žinomų daiktų paveikslėlius.
Stebėkite su džiaugsmu, kaip jūsų vaikas auga ir domisi jį supančia aplinka! Pabūkite ramioje aplinkoje. Dažniau sveikai maitinkitės, miegokite pakankamai, išeikite į gryną orą ir leiskite vaikui pačiam daugiau judėti. Pastebėta, kad dauguma vaikų, turinčių kalbos išsivystymo trūkumų, gali būti nerangūs. Kad greičiau paskatintumėte kalbėjimą, daugiau vaikščiokite, tik nevežkite vaiko vežimėlyje, o bėgiokite su juo, laipiokite kopėtėlėmis, žaiskite su kamuoliu ir t.t. Leiskite mažyliui žaisti su kitais vaikais.
Apkabinkite, bučiuokite dažniau savo vaiką ir netrukus ant rankų turėsite kalbantį žmogutį. Ir dar, nepamirškite, kad kiekvienas VAIKAS vystosi SAVO tempu! Jeigu jums neramu, pasitarkite su specialistu!
Kitame straipsnyje aprašysiu daugiau būdų kaip ugdyti/skatinti mažylio kalbą.
Logopedė Kristina Kurnickienė
Straipsnyje buvo remtasi šaltiniais:
Gevorgianienė, V., Pipko, J. (1995). Portage ankstyvojo ugdymo programa.
Monkevičienė, O., Banevičiūtė, B., Bujanauskienė, V., Galkienė, A., Gevorgianienė, V., Glebuvienė, V. S., … & Mazolevskienė, A. (2015). Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos.
